Kam reikalingas šis projektas?

Mažas fizinio aktyvumo lygis Europoje verčia rimtai susimąsityti apie ryšius tarp kūno vaizdo ir fizinio aktyvumo. Remiantis Vokietijos, Lietuvos ir Švedijos duomenimis,15 metų amžiaus vaikinų ir mergaičių vidutinis ir didelis fizinis aktyvumas sudaro atitinkamai 15–23 ir 10-12 proc. Fizinis aktyvumas, yaptingai mergaičių mažėja, o naujausi tyrimai rodo, kad pagrindinės kliūtys dalyvavimui yra jausmas, kad jie bus vertinami (61 proc.), nepasitikėjimas savimi (50 proc.) ir nesaugumas lauke (38 proc.) (1).

Didelis nepasitenkinimas savo kūnu, kuris lemia fizinę ir psichikos sveikatos problemas, dar labiau pablogėjo dėl Covid-19 pandemijos. Duomenys taip pat rodo kad didelė jaunų žmonių dalis mano, kad jie yra per stambūs; moterys sudaro 40–47 proc., vyrai 18–29 proc. Tai rodo galimą negatyvų kūno vaizdą. Įrodyta, kad negatyvus kūno vaizdas siejamas su mažesniu dalyvavimu fizinėje veikloje ir sporte, o tai ypač pasireiškia žmonėms, patiriantiems socialinę nelygybę (2). Be to, pagrindinis klausimas yra tai, kad neseniai atliktas tyrimas parodė, kad 70 proc. jaunesnių kaip 18 metų žmonių teigė, jog mokykloje jie negijo žinių apie pozityvų kūno vaizdą, nors 78 proc. norėjo daugiau sužinoti apie kūno vaizdą mokykloje (3). Covid-19 pandemija sukėlė dar didesnį susirūpinimą dėl kūno vaizdo ir kreipmosi į gydymo įstaigas skaičių Vakarų pasaulyje, nes jauni žmonės sunkiai susidorojo su nežinomybės, kurią pandemija atnešė, būsena (4).

Sveikatos ir sporto profesionalams reikalingi mokymai apie tai, kaip kurti sporto ir sveikatingumo aplinkas, kurios būtų saugios ir remtų įvairovę. Žmonės, kurie studijuoja arba dirba sveikatos ir sporto srityje, turi didelį asmeninio pažeidžiamumo lygį dėl kūno vaizdo problemų, valgymo ir kūno vaizdo sutrikimų, taip pat yra linkę stigmatizuoti žmones, kurių svoris yra didesnis (5). Tai sukuria aplinkas, kurios nėra saugios žmonėms su antsviriu ir nutukimu ir kurių kūnai ir tapatybės nesutampa su išvaizdai keliamais reikalavimais. Universitetų studijų programos dažnai sutelkiamos į akademinius dalkus, bet ne į judėjimo psichologiją, todėl absolventai negauna subalansuoto supratimo apie tai, kaip jie galėtų skatinti įvairovę ir įtraukiąsias fizinio aktyvumo aplinkas.

1. Reframing Sport for Teenage Girls: Tackling Teenage Disengagement. Sport England

2. HBSC-study, 2017-2018 (http://www.hbsc.org/index.aspx)

3. https://houseofcommons.shorthandstories.com/women-and-equalities-body-imagesurvey/
index.html.

4. Zipfel, S., et al (2022). The hidden burden of eating disorders during the COVID-19 pandemic. The
Lancet Psychiatry, 9(1), 9-11.

5. Yager, et al., (2020). Pre-service teachers’ gendered attitudes towards role modelling in
health and physical education. Physical Education and Sport Pedagogy, 25(1), 67-78.

Socialinis dialogas

Projektas skatins socialinį dialogą ir mažins diskriminaciją ir padės išsklaidyti mitus bei neigiamus požiūrius į asmenis, kurie mažiau linkę dalyvauti fizinėje veiklose ir sporte dėl nuostatų, kurias jie jaučia dėl savo išvaizdos. Klaidingi įsitikinimai ir/arba žinių trūkumas šioje srityje yra paplitę visuomenėje ir stiprina diskriminaciją. Projektas padės mažinti šiuos įsitikinimus ir suteiks reikiamas žinias. Šis projektas naudoja sisteminį požiūrį, siekiant teikti nuoseklią informaciją tiek būsimiems profesionolams, tiek dabartiniams profesionalams šioje srityje, siekiant greitai pažangos šioje srityje ir integruoti įvairius veiksmus įvairiose aplinkose, srityse, institucijose ir šalyse. Esami profesionalai, kurie yra mikrokredencialų tiksliniai gavėjai (sporto treneriai, sveikatos priežiūros specialistai, fizinio ugdymo mokytojai, visuomenės sveikatos specialistai), taip pat turės galimybę gauti mokymus aukštojo mokslo įstaigose. Tai stiprins jų profesionalumą ir jie bus geriau pasirengę pasinaudoti naujomis žiniomis, kurias būsimi profesionolai įneš į darbo rinką. Tai sustiprins visų šiame projekte sukurtų užsiėmimų poveikį. Be to, baigę mokymus, dabartiniai profesionalai gali nedelsdami pritaikyti savo naujas žinias, gebėjimus ir supratimą.

Kūno vaizdo problema apima daugelį skirtingų sričių. Žinoma, kad kūno vaizdas daro įtaką fizinei ir psichikos sveikatai, taip pat akademiniai veiklai ir dalyvavimui fizinėje veikloje (1-3). Švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse dirbantys profesionalai siekdami skatinti jų dalyvavimą fizinėje veikloje ir turi gerai suprasti kūno vaizdą ir požiūrio į kūną probemas kaip pagrindinius dalykus, trukdančius dalyvauti sporte ir fizinėje veikloje. Mes ėmėmės sisteminio požiūrio, kuris užtikrins, kad profesionalai visose srityse, disciplinose ir šalyse turės bendrą supratimą apie šią problemą ir turės žinių apie tai, kaip jie gali padėti, sukurdami stipresnį poveikį nei sutelkiant dėmesį tik į akademinius dalykus arba tik į vieną sritį. Šiuo metu Europoje trūksta jokių šiems tikslams pasiekti naudojamų išteklių.

1. Bornioli, A.,et al., (2021). Body dissatisfaction predicts the onset of depression among adolescent females and males: a prospective study. J Epidemiol Community Health, 75(4), 343-348.

2. Guimond, F. A., & Laursen, B. (2022). Low Body Image Satisfaction Predicts Declining Academic Engagement in Primary School Children. School Mental Health, 1-11.

3. Sabiston, C. M., et al., (2019). Body image, physical activity, and sport: A scoping review. Psychology of Sport and Exercise, 42, 48-57.